Anacoluto

Kas yra Anacoluto:

Anacoluto yra portugalų kalbos kalbos figūra, konfigūruojanti sakinio sintaksinės struktūros suskirstymą.

Klasifikuota kaip pastato figūra, anakolatas susideda iš „sulaužytos frazės“, paprastai, kai konkretaus sakinio paskirtis arba dalykas pateikiamas prieš likusį sakinį.

Anakolatas pašalina sakinio sintaksinę funkciją ar išraišką, pakeisdamas jo struktūrą. Paprastai šiose frazėse esančios „pertraukos“ atliekamos naudojant kablelius.

Pavyzdys: „Aš, kiekvieną kartą atvykęs, mane užpildote bučiniais“.

Pirmiau pateiktame pavyzdyje pradinis įvardis „I“ gali būti laikomas maldos objektu. Bet kai įvedamas naujas laikotarpis, „kiekvieną kartą, kai aš atvyksiu“, akivaizdu, kad tema paslėpta „kiekvieną kartą, kai aš atvyksiu“. Taigi sakinys „I“ sakinio pradžioje neturi sintaksinės funkcijos maldoje.

Anacoluto dažnai vartojamas žodžiu, greičiausiai dėl to, kad jausmas staiga keičiasi kalbėtojo minties linija sakinio metu, dėl to turi būti pastatytas sakinys, kuris viršija sintaksės ir verbalinio sutarimo taisykles.

Kai anacoluto yra taikomas rašytine kalba, šis kalbų skaičius gali padėti pabrėžti kalboje pasireiškiantį pobūdį ar idėją. Be to, anacolute taip pat veikia kaip mechanizmas, leidžiantis tekste spontaniškumo jausmą.

Etimologiškai „anacoluto“ kilo iš lotyniško anakoluthono, kuris savo ruožtu kyla iš graikų anakólouthos, kuris gali būti verčiamas tiesiogine prasme kaip „ne sekantis“.

Sužinokite daugiau apie kalbos figūrų reikšmę.

Anakolutiniai pavyzdžiai

"Kadangi aš atleidžiau, aš visą dieną likiu namuose."

„Mano tėvas, skaitymai jį visą naktį pabudo“.

"Paaugliai, kaip sunku juos kontroliuoti."

"Sieninis laikrodis, kuriuo esu įpratęs, bet jums reikia daugiau žiūrėti, nei aš." (Rubem Braga).

„Aš, kuris buvo baltas ir gražus, aš bijo ir tamsus“. (Manuel Bandeira).