Determinizmas

Kas yra determinizmas:

Determinizmas yra filosofinė koncepcija, kurioje teigiama, kad visi faktai yra pagrįsti priežastimis, ty visą įvykį reguliuoja natūralus ar antgamtinis nustatymas.

Terminas „determinizmas“ kilo iš veiksmažodžio „nustatyti“, kuris kilęs iš lotyniško determinaro, kuris pažodžiui reiškia „nesibaigiantį“ arba „neribojantį“. Trumpai tariant, determinizmas yra minties srovė, ginanti idėją, kad žmogaus sprendimai ir pasirinkimai neįvyksta pagal laisvą valią, o atsitiktiniai santykiai.

Viskas visatoje, pagal determinizmą, apsiriboja nepakeičiamais įstatymais, tai yra, visi žmogaus faktai ir veiksmai yra iš anksto nustatomi pagal gamtą, o „pasirinkimo laisvė“ yra tik gyvenimo iliuzija.

Šiuolaikiniame amžiuje determinizmas buvo naudojamas kaip „Visatos“ paaiškinimo koncepcija, daugiausia norint suprasti gamtos reiškinius. Pagal šią teoriją būtų galima „prognozuoti“ būsimus įvykius remiantis dabartiniais įvykiais, nes visa realybė būtų susieta bendrais tikslais; realybė yra fiksuota, tai yra, kas yra prognozuojama, kad tai atsitiks.

Determinizmo rūšys

Determinizmui sukurta keletas sąvokų tipų, nuo būdo, kuriuo suprantama galimybė ir ryžtasis:

• Pre-determinizmas: tai laikoma mechanistiniu determinizmu, ty priežastys nustatomos praeityje, o įvykiai yra ir ateities reiškinių priežastys, paaiškintos pradinėse visatos sąlygose.
• Post-determinizmas: jis grindžiamas teleologija, filosofiniu tikslų ir tikslų tyrimu. Šis determinizmo modelis teigia, kad faktų nustatymas yra ateityje, ty viskas vyksta pagal tam tikrą dieviškojo subjekto tikslą ar priežastį, kuris nepriklauso žmogaus visatai; pavyzdžiui, „dievų valia“.
• Co-determinizmas: panašus į chaoso teoriją, co-determinizmas gina kartais priežastų, kaip naujų realybių generatorių, santykį. Pavyzdžiui, vienos priežasties poveikis gali tapti kitų padarinių priežastimis, o tai yra realybė, kuri skiriasi nuo ankstesnių priežasčių. Šiame modelyje determinizmas dedamas į dabartį arba procesų vienodumą.

Determinizmas ir laisvė

Determinizmas yra daug kritikuojamas tarp mokslininkų ir filosofų, kurie pritaria laisvo pasirinkimo ir laisvos valios sampratai; ne sutapimas.

Kritikai patvirtina savo požiūrį teigdami, kad dvasia, siela, troškimas, pasirinkimas ir žmogaus valia neegzistuoja toje pačioje priežastinėje gamtos visatoje, todėl jiems netaikomi tie patys nepakeičiami įstatymai.

Tačiau deterministai priešinasi kritikams argumentu, kad jie ignoruoja ko-determinizmą, ty koncepciją, kad egzistuoja ryšiai tarp įvairių skirtingų realybių, ar tai būtų molekulinė, socialinė, planetinė, psichinė ir pan.

Yra ir kitų mokslininkų, tokių kaip Nietzsche ir Deleuze, kurie neapibrėžia determinizmo ir laisvės kaip prieštaringos. Laisvė nebūtų „laisva valia“, o gebėjimas kurti. Šia prasme „laisva valia“ būtų tik pasirinkimas tarp pasirinktų variantų, kurie jau buvo nustatyti, nes jie jau sukurti. Taigi šis principas (nustatymas jau egzistuoja praeityje) yra būdingas pre-determinizmui.