Semantika

Kas yra semantika:

Semantika - tai lingvistikos filialas, nagrinėjantis kalbos žodžių, frazių ir tekstų reikšmę . Semantika yra suskirstyta į: aprašomąjį arba sinchroninį - tą, kuris tiria dabartinę žodžių reikšmę ir istorinėje ar diachroninėje - tai, kad ištyrinėjami pokyčiai, kuriuos žodžiai patyrė laiku ir erdvėje.

Aprašomoji semantika nagrinėja žodžių reikšmę ir kalbos figūras.

Žodžių reikšmės tyrimas gali būti suskirstytas į: sinonimiją, antonimus, homonimus ir paronimiją :

Sinonimas - tai dviejų ar daugiau žodžių, turinčių tas pačias ar panašias reikšmes, ty sinonimų, santykių tyrimas: pvz., Veidas / veidas, miegamasis / bendrabutis, namas / namai / adresas.

Antonymia - tai dviejų ar daugiau žodžių, turinčių skirtingas reikšmes, ty antonimų, santykių tyrimas: pvz., Meilė / neapykanta, diena / naktis, karštis / šalta.

Homonimija - tai dviejų ar daugiau žodžių, turinčių skirtingą reikšmę, santykių tyrimas, tačiau turi tą pačią formą ir garsą, ty homonimus . Jie suskirstyti į: Homofonai - akcentas / sėdynė, remontas / remontas; Homografai - gali / gali, akis / akis; Puikiai - upė / upė, são / são / são.

Paronymia - tai dviejų žodžių, turinčių panašumų rašyboje ir tarimu, specifiškumo tyrimas, tačiau turi skirtingas reikšmes: išskirtinis / neišvengiamas, atleidžiamas / sugeria.

Semantika taip pat nagrinėja žodžių denotaciją ir reikšmę :

Denotacija - tai nuosavybė, turinti žodį, apribojantį savo sąvoką, pareikšti tik originalią reikšmę. Pvz., Dangaus žvaigždės. Aš apsirengiau raudonai. Žiebtuvėlio ugnis.

Connotation - tai nuosavybė, turinti žodį išplėsti savo semantiniame lauke, kontekste, ir gali sukelti keletą interpretacijų. Pavyzdžiui: kino žvaigždės. Sodas buvo apsirengęs gėlėmis. Aistros ugnis.