Socialinis mobilumas

Kas yra socialinis mobilumas:

Socialinis mobilumas - tai reiškinys, kai asmuo (arba grupė), priklausantis vienai socialinei padėčiai, pereina į kitą, pagal socialinio stratifikacijos sistemą.

Yra dviejų rūšių socialinis mobilumas: horizontalus ir vertikalus .

Horizontalus socialinis mobilumas: pasikeičia pozicija, kurią sukelia kartos ar profesiniai veiksniai, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia socialinė klasė. Judumas vyksta toje pačioje klasėje. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris migruoja iš vidaus į sostinę. Jų socialinė padėtis gali pasikeisti, tačiau pajamų lygis nepatiria didelių pokyčių, todėl išlieka toje pačioje socialinėje klasėje.

Vertikalus socialinis mobilumas: yra socialinio klasės pokytis, kuris gali įvykti kylančiu būdu (nuo žemesnės klasės iki aukštesnės klasės) arba palikuonių (nuo aukštos klasės iki žemesnės klasės).

Socialinis mobilumas - tai sociologijos studijama sąvoka, kuri rodo individualios kylančios socialinės klasės galimybę. Kai kurie autoriai teigia, kad stratifikuota visuomenė yra tokia, kurioje socialinis mobilumas nėra patikrintas. Tokiu būdu struktūrizuotoje visuomenėje konkretus asmuo išlaiko savo socialinę klasę, nepaisant aplinkybių.

Socialinis mobilumas Brazilijoje

Socialinis mobilumas Brazilijoje pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai išaugo, o pagal IBGE duomenis nuo 1970 iki 2000 m. Jis išaugo iki 63%. Nepaisant to, neįmanoma teigti, kad socialinis mobilumas yra sinonimas socialinei lygybei. Brazilijoje dažnai egzistuoja jausmas, kad vidurinė klasė dingsta, o viršutinės ir apatinės klasės auga. Didžioji Brazilijos problema yra tai, kad didžioji dauguma per mažai dalyvauja socialinėse „laiptinėse“, o nedidelė dalis - daug.

Dabartinei darbo rinkai reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų, o tai reiškia, kad reikia daugiau kokybiško ir labiau specializuoto išsilavinimo. Darbuotojų kvalifikacijos nebuvimas stabdo socialinį mobilumą, nes žemos kvalifikacijos asmenys yra bedarbiai arba negali gauti darbo vietų, leidžiančių jiems pasiekti aukštesnę socialinę klasę. Taigi investicijos į švietimą ir gyventojų profesinį praturtinimą yra esminis veiksnys, skatinantis socialinį mobilumą ir mažinant dabartinę nelygybę.