Kioto

Kas yra Kioto:

Kioto arba Kioto yra miestas, esantis pietinėje Japonijoje, tarptautiniu mastu žinomas kaip „Kioto konferencija“, garsėjęs savo precedento neturinčiu Kioto protokolo priėmimu, kuris riboja teršalų išmetimą į atmosferą.

Kiotas buvo „Imperatorinis Japonijos sostinė“ iki 1868 m., Kai jį pakeitė Tokijas. Tai vienas populiariausių Japonijos miestų, žinomas kaip „Samurajus miestas“ ir „Senasis sostinė“.

Kioto miestas yra vienas didžiausių Japonijos aukštojo mokslo centrų, kuriame yra apie trisdešimt septynios institucijos, tarp jų ir Kioto universitetas, vienas geriausių šalyje.

Kioto protokolas

Kioto protokolas yra tarptautinė sutartis, pasirašyta 1997 m. Gruodžio mėn. Kioto konferencijoje dėl klimato kaitos pasaulyje.

Kioto konferencijos metu trisdešimt devynios dalyvaujančios šalys, ypač iš šiaurės, įsipareigojo sumažinti dujinių teršalų išmetimą. Bendras CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslas 2008–2012 m. Buvo 2, 5%, palyginti su 1990 m. Lygiu, tačiau Kioto protokolas įsigaliojo tik vasario mėn. 2005 m.

Besivystančios šalys neprivalėjo įsipareigoti siekti konkrečių tikslų, tačiau, kaip pasirašiusios protokolą, jos turėjo informuoti JT apie jų išmetamų teršalų kiekį ir ieškoti būdų, kaip sumažinti klimato kaitą.

Prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema buvo įtraukta į protokolą, o tai reiškia, kad neturtingoms šalims, kurios rengia projektus (išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai arba URES), kad sumažintų savo anglies kvotas, būtų galima išlaikyti pusiausvyrą turtingoms šalims, kad būtų kompensuota perteklinė emisija ir nekeičiama energetikos sektoriuje. Todėl nuo 2000 m. Turtingos šalys pradėjo gauti CER (sertifikuotų išmetamųjų teršalų sumažinimas) dėl neturtingų šalių sumažinimo.

Jungtinės Valstijos niekada neratifikavo Kioto protokolo. Kartu su Kanada ir Australija jie turi energijos matricą, kuri priklauso nuo iškastinio kuro deginimo, ir teigia, kad perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos gali sukelti nepataisomą žalą planetai.

Europos Sąjunga remia šalių įtraukimo į biologinės įvairovės nykimą, vandenynų ir dirvožemio degradaciją bei dujų išmetimą kontrolę.