Paradigma
Kas yra paradigma:
Paradigma yra sekantis šablonas arba modelis .
Etimologiškai šis terminas kilęs iš graikų paradeigmos, reiškiančio modelį ar modelį, atitinkantį kažką, kuris bus naudojamas kaip pavyzdys ar pavyzdys, kurį reikia laikytis konkrečioje situacijoje.
Jie yra grupės, kuri nustato ribas ir nustato, kaip asmuo turėtų veikti šiose ribose, gairės.
Šis terminas iš pradžių kilo kalbotyroje Ferdinando de Saussure'o sukurto lingvistinio ženklo teorija, kurioje jis susiejo ženklą su elementais, kurie sudaro kalbą.
Paradigma būtų kalbinių elementų rinkinys, kuris gali atsirasti tame pačiame kontekste ar aplinkoje. Elementai pakeičiami kitais, kurie užims tą pačią padėtį.
Pavyzdžiui, gramatikos veiksmažodis „dainuoti“ tarnauja kaip pirmosios konjugacijos paradigma, nes ji lankstosi keliomis formomis ir kiti veiksmažodžiai, baigiantys „ar“, laikysis šio modelio.
Filosofijoje paradigma yra susijusi su epistemologija, o Platono atveju paradigma reiškia modelį, susijusį su pavyzdiniu idėjų pasauliu, kurio dalis yra protingas pasaulis.
Sužinokite daugiau apie epistemologijos reikšmę.
Amerikietis Thomas Samuel Kuhn (1922-1996), fizikas ir mokslo filosofas, savo knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra“, kaip paradigmą, priskiriamas „moksliniai pasiekimai, kurie sukuria modelius, kurie ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį daugiau ar mažiau aiškus, vadovauja tolesniam mokslinių tyrimų vystymui tik ieškant problemų, kurias jie kelia. “
Paradigma yra principas, teorija ar žinios, gautos iš mokslinių tyrimų srities. Pradinė nuoroda, kuri bus pavyzdys tolesniems tyrimams.
Švietimo paradigmos
Švietimo paradigma yra švietimo srityje naudojamas modelis.
Naujoviškos paradigmos sudaro pedagoginę praktiką, kuri lemia kritinį mokymąsi ir sukelia tikrą pokytį.
Mokytojo naudojama paradigma daro didelę įtaką studentui, dažnai nustatydama, ar jis išmoks adresato turinį.
Naujų kartų mokymasis skiriasi nuo ankstesnių kartų, todėl konservatyvi paradigma neturės didelio efektyvumo.
Dekarto paradigma
Pagal Darteso paradigmą, norint žinoti visumą, būtina ją suskirstyti į įvairias dalis, kurios ją integruoja, ir ištirti kiekvieną iš šių dalių atskirai.
Pavyzdžiui, norėdami susipažinti su automobiliu, patekti į jį ir vairuoti. Turite žinoti jo dalis, pvz., Variklį ir kitus komponentus.
Darteso paradigma yra priešingas holistinei paradigmai, kuri supranta, kad reiškiniai turi būti suprantami jų pasaulinėje egzistencijoje.
Programavimo paradigmos
Programavimo paradigma apibrėžiama taip, kaip tam tikras programuotojas išsprendžia tam tikrą problemą, pateikdamas supratimą ir nustatydamas, kaip programuotojas struktūrizuoja ir vykdo šią programą.
Keturios pagrindinės programavimo paradigmos yra: imperatyvi, deklaratyvi, funkcinė ir į objektą orientuota paradigma.
Programavimo paradigmų diferencijavimas atliekamas taikant tuos pačius paradigmus leidžiančius arba draudžiančius metodus.
Štai kodėl naujesnės paradigmos yra laikomos griežtesnėmis už senesnius modelius.
Darbo paradigma
Darbo kontekste paradigma yra darbuotojo darbo užmokesčio vertė pagal tam tikrą užduotį, kuri veikia kaip palyginimas su kitu darbuotoju, kuris atlieka tą pačią funkciją.
Pagal CLT (Darbo įstatymų konsolidavimas) 461 straipsnį ta pati užduotis, atliekama ta pačia verte to paties darbdavio atžvilgiu toje pačioje darbo vietoje, turi būti atlyginama vienodai, nepaisant amžiaus, pilietybės ar seksas.
Sudėtingumo paradigma
Sudėtingumas yra sąvoka, vartojama filosofijoje, epistemologijoje, lingvistikoje, pedagogikos, matematikos, chemijos, fizikos, meteorologijos, statistikos, biologijos, sociologijos, ekonomikos, medicinos, psichologijos, kompiuterių mokslo ar kompiuterių mokslo srityse.
Dėl šios priežasties jos apibrėžimas keičiasi priklausomai nuo konkrečios srities. Sudėtingumo teorija taip pat žinoma kaip sudėtingumo iššūkis arba sudėtingumo mąstymas.
Sudėtingumo ar sudėtingo mąstymo paradigma siekia susieti įvairias disciplinas ir mokslo formas, tačiau jų nesimaišant.
Visuomenės srautai patenka į įvairias visuomenės sritis ir apima netikrumą kaip naujų galimybių atvėrimą, o ne kaip kažką, kuris blokuoja minties procesą.
