s Konstituciniai principai
Kokie yra konstituciniai principai:
Konstituciniai principai yra vertybės, kurios yra aiškiai ar netiesiogiai nurodytos šalies konstitucijoje ir kurios vadovaujasi teisės taikymu visai.
Atsižvelgiant į tai, kad konstitucija yra visos teisinės sistemos pagrindas, ji nustato keletą principų, kurie turi būti taikomi visose teisės srityse.
Patikrinkite žemiau svarbiausių konstitucinių principų, taikomų kiekvienai teisės sričiai.
Konstituciniai principai taikomi konstitucinei teisei
Konstitucinės teisės konstituciniai principai yra numatyti Federalinės Konstitucijos 1 straipsnyje: \ t
Suverenumas
Suverenumas yra valstybės gebėjimas organizuoti save visais aspektais (politiniais, teisiniais, ekonominiais ir kt.), Nepateikiant kitos galios. Tarptautinėje arenoje suverenumas - tai subordinacijos nebuvimas iš vienos valstybės į kitą.
Pilietybė
Pilietybė - tai asmenų gebėjimas tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti šalies politinėje organizacijoje.
Žmogaus orumas
Žmogaus orumo principas rodo, kad demokratinėje teisės valstybėje vyriausybės veiksmai turi užtikrinti piliečių visišką visų socialinių ir individualių teisių įgyvendinimą.
Socialinės darbo ir laisvos įmonės vertybės
Šis principas nurodo, kad Brazilijos valstybė vertina kapitalistinėms sistemoms būdingą verslo ir nuosavybės laisvę.
Politinis pliuralizmas
Politinis pliuralizmas yra demokratijos pagrindas ir garantuoja plačią ir veiksmingą gyventojų dalyvavimą šalies politinėje organizacijoje.
Administracinei teisei taikomi konstituciniai principai
Konstituciniai principai, taikomi administracinei teisei, išdėstyti Federalinės Konstitucijos 37 straipsnyje ir yra:
Teisėtumas
Administracinėje teisėje teisėtumo principas turi atvirkštinį požiūrį į tai, kas taikoma kitose teisės srityse. Kituose filialuose leidžiama viskas, kas nėra draudžiama pagal įstatymą, viešojo administravimo institucijos gali veikti tik pagal teisinę nuostatą, nors nė vienas įstatymas draudžia.
Asmenybė
Pagal neasmeniškumo principą viešasis administravimas visada turi veikti viešojo intereso labui. Tam būtina, kad valstybės tarnautojai elgtųsi nešališkai ir viešojo subjekto, kurį jie atstovauja, vardu ir be privilegijų ir privilegijų.
Moralė
Vykdant viešąjį interesą, viešojo administravimo veiksmai turėtų būti vykdomi ne tik pagal įstatymus, bet ir sąžiningai bei sąžiningai.
Reklama
Viešasis administravimas turi veikti skaidriai, garantuodamas gyventojams galimybę naudotis savo veiksmais, sprendimais ir pagrindais. Vadinasi, viešojo administravimo teisės principas užtikrina bendrovės vykdomą administravimo priežiūrą.
Efektyvumas
Efektyvumo principas reikalauja, kad administraciniai aktai būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendinami su visuomene. Be to, norint optimizuoti užduočių padalijimą ir vykdymą, turi būti įrodyta, kad valstybės institucijos turi organizuoti ir struktūrizuoti efektyvumą.
Sužinokite daugiau apie viešojo administravimo principus.
Konstituciniai principai taikomi procesinei teisei
Federalinė konstitucija numato šiuos procesinės teisės principus:
Dėl teisinio proceso
Tinkamas teisinis procesas grindžiamas Federalinės Konstitucijos 5 straipsniu. Tai principas, kuris garantuoja visiems teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, taikant visus įstatymo numatytus veiksmus, įskaitant įsipareigojimus ir garantijas.
Atitinkamas procesas taip pat nustato, kad norint, kad procesinis veiksmas būtų laikomas galiojančiu, veiksmingu ir tobulu, jis turi atitikti visus įstatymo numatytus veiksmus.
Prieštaringa ir gera gynyba
Prieštaravimo ir gausios gynybos principai numatyti Federalinės Konstitucijos 5 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 9 ir 10 straipsniuose.
Priešininkas yra atsakymo teisė, užtikrinta atsakovui visais proceso etapais. Plati gynyba garantuoja, kad atsakydamas į atsakovą atsakovas gali naudoti visas tinkamas procedūrines priemones.
Isonomija
Vadovaujantis Federalinės konstitucijos 5 straipsniu ir I straipsniu bei Civilinio proceso kodekso 7 straipsniu, isonomijos principas nustato, kad visos šalys turėtų būti vienodai traktuojamos įgyvendinant teises ir pareigas.
Natūralus teisėjas
Fizinio teisėjo principas yra numatytas Federalinės Konstitucijos LIII straipsnyje ir numato, kad niekas negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar nuteisti, išskyrus kompetentingą instituciją. Šis principas turi įtakos jurisdikcijos taisyklėms, taip pat nustato teisėjo nešališkumą.
Netinkama jurisdikcija
Federalinio Konstitucijos 5 straipsnyje, XXXV straipsnyje, taip pat vadinama teisė kreiptis į teismą. Pagal šį principą bet kokia grėsmė ar žala gali būti svarstoma teisme.
Reklama
Viešumo principas numatytas Federalinės Konstitucijos 93, IX straipsniuose ir Civilinio proceso kodekso 11 ir 189 straipsniuose. Anot jo, norint tarnauti viešajam interesui ir užtikrinti teisingumo priežiūrą, procesiniai veiksmai turi būti vieši (išskyrus tuos, kurie reikalauja slaptumo), nuteisdami.
Greitis
Taip pat vadinamas protingo proceso principu, numatytu Federalinės Konstitucijos 5 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje. Šis principas numato, kad procesas turi būti užbaigtas per protingą laiką, kad būtų užtikrintas sprendimo naudingumas.
Mokesčių teisei taikomi konstituciniai principai
Federalinė konstitucija savo pavadinime „Mokesčiai ir biudžetas“ numato mokesčių teisėje taikomus principus:
Teisėtumas
Mokesčių teisėtumo principas yra numatytas Federalinės Konstitucijos 150 straipsnyje ir draudžia bet kuriam federaliniam subjektui reikalauti arba didinti mokesčius be išankstinės teisinės nuostatos.
Isonomija
Pagal federalinės konstitucijos 150 straipsnio II dalį, isonomijos principas numato, kad tose pačiose situacijose esantiems piliečiams mokant mokesčius turi būti elgiamasi vienodai.
Neaktyvumas
Vadovaujantis Federalinės Konstitucijos 150 straipsnio III dalimi, administracinė negaliojimo atgaline data draudžia apmokestinti mokesčius prieš įstatymą, kuriuo jis buvo pradėtas arba padidintas.
Ankstesnis
Pirmenybės principas numatytas Federalinės Konstitucijos 150, III, „b“ ir „c“ punktuose. Anot jo, federalinėms institucijoms draudžiama rinkti mokesčius per mažiau nei 90 dienų nuo įstatymo, kuriuo jie buvo paskelbti, paskelbimo. Be to, draudžiama rinkti mokesčius tais pačiais finansiniais metais (tais pačiais metais), kai buvo paskelbtas įstatymas.
Tvorų konfiskavimas
Pagal Federalinės Konstitucijos 150 straipsnio IV dalį konfiskavimo draudimas draudžia mokesčių administratoriui per mokesčių surinkimą netinkamai valdyti mokesčių mokėtojo turtą.
Eismo laisvė
Laisvo judėjimo principas yra numatytas Federalinės Konstitucijos 150 straipsnio V dalyje ir neleidžia federaliniams subjektams apriboti piliečių laisvės atvykti ir eiti per mokesčių rinkimą, išskyrus rinkliavų surinkimą viešųjų institucijų tvarkomuose keliuose.
Įmokinis pajėgumas
Pagal Federalinės konstitucijos 145 straipsnio 1 dalį šis principas nustato, kad, kai įmanoma, mokesčiai turėtų būti renkami atsižvelgiant į kiekvieno asmens ekonominį pajėgumą.
Selektyvumas
Pagal federalinės konstitucijos 153 straipsnio 3 dalies I punktą selektyvumo principas numato, kad prekės apmokestinimas turi skirtis priklausomai nuo to, kas yra esminis. Taigi pagrindinės prekės, pvz., Maistas ir kuras, turėtų būti mažiau apmokestinamos nei kitos, pvz., Cigaretės ar alkoholis.
Konstituciniai principai taikomi baudžiamojoje teisėje
Teisėtumas
Baudžiamosios teisės teisėtumo principas yra įtvirtintas Federalinės Konstitucijos 5 straipsnio XXXIX dalyje ir numato, kad nėra jokio nusikaltimo ar bausmės be išankstinio įstatymo, numatančio jo egzistavimą.
Naudingos teisės atgaline data
Federacinės Konstitucijos 5 straipsnyje taip pat yra žinomas kaip baudžiamosios teisės netaikymo atgal principas. Pagal šį principą baudžiamoji teisė niekada nebus taikoma faktui iki jo galiojimo, išskyrus atvejus, kai jos taikymas yra naudingas atsakovui.
Bausmės asmenybė
Pagal federalinės konstitucijos 5 straipsnio XLV straipsnį šis principas numato, kad jokia bausmė negali viršyti nuteistojo kaltinamojo asmens. Kompensacijos už žalą ar turto praradimą atveju atsakovo teisių perėmėjai reaguoja tik į jiems perduoto turto ribą.
Bausmės individualumas
Šis principas numatytas Federalinės Konstitucijos 5 straipsnio XLVI straipsnyje. Pasak jo, nuobaudos, taikomos apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, turėtų būti pritaikytos pagal atvejį, atsižvelgiant į individualias atsakovo aplinkybes ir pačią bylą.
Socialinei apsaugai taikomi konstituciniai principai
Konstituciniai principai, taikomi socialinei apsaugai, išvardyti Federalinės Konstitucijos 194 straipsnio poskyriuose:
Apimties ir priežiūros visuotinumas
Pagal šį principą socialinė apsauga turi atitikti visus reikalingus piliečius, neatsižvelgiant į tiesioginę įmokų mokėjimą, ypač į socialinę pagalbą ir visuomenės sveikatą.
Naudos ir paslaugų vienodumas ir lygiavertiškumas miesto ir kaimo gyventojams
Vienodumo principas numato, kad tarp miesto ir kaimo gyventojų nebus jokio skirtumo teikiant socialinę apsaugą. Taigi bet koks esamas skirtumas turėtų būti grindžiamas tokiais kriterijais kaip įmokų laikas, amžius, skaičiavimo koeficientas ir kt.
Selektyvumas ir paskirstymas teikiant išmokas ir paslaugas
Šis principas nustato, kad socialinės apsaugos išmokų skyrimas turėtų būti atrankinis. Taigi, norint gauti pageidaujamą draudimą, piliečiai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių sąlygų, kad būtų galima patenkinti visus įvykius, selektyvumo principas numato, kad teisės aktų leidėjas turėtų nustatyti riziką ir situacijas, kurios nusipelno didesnio skubumo ir apsaugos, kad būtų užtikrinta aprėptis.
Išmokų vertės sumažėjimas
Negrąžinamumo principas užtikrina, kad piliečiai neturi teisės į sumažintą naudą.
Nuosavybė išlaidų pasidalijimo forma
Šis principas nustato, kad visi mokesčių mokėtojai, turintys tokias pačias finansines sąlygas, turėtų ekonomiškai prisidėti prie socialinės apsaugos.
Finansavimo bazės įvairovė
Pagal Federalinės Konstitucijos 195 straipsnį šis principas numato, kad socialinę apsaugą finansuos visa visuomenė ir visi federaliniai subjektai.
Jautrieji konstituciniai principai
Konstituciniai principai yra federalinės Konstitucijos 34 straipsnio VII dalyje nustatytos vertybės, kurios, jei pažeidžiamos, sukelia federalinę intervenciją už pažeidimą atsakingoje valstybėje narėje.
Konstituciniai principai yra šie:
- a) respublikinė forma, atstovavimo sistema ir demokratinis režimas;
- b) žmogaus teisių;
- c) savivaldos autonomija;
- d) tiesioginio ir netiesioginio viešojo administravimo atskaitomybė.
- e) minimalių pajamų, gautų iš valstybinių mokesčių, įskaitant pervedimus, taikymas išlaikant ir plėtojant švietimo ir visuomenės sveikatos veiksmus bei paslaugas.
